Laimė yra kompasas


Atsimenate vaikystės žaidimą pavadinimu „Šilta–šalta“? Beieškant paslėpto daikto, reikėdavo pasirinkti kryptį ir klausytis, ką sako žmogus, kuris tą daiktą paslėpė. Judant teisinga linkme, pasigirsdavo žodis „šilta“, o tolstant nuo jo, nuskambėdavo nelabai malonus „šalta“. Tebuvo du žodžiai, kurie veikė kaip kompasas, ir ieškomi daiktai anksčiau ar vėliau atsirasdavo. Galbūt pagalvojote, kaip būtų gerai, jei ir realiame gyvenime būtų kažkas, kas sako „šilta-šalta“ ir padėtų siekti tikslų. O juk tokį kompasą gyvenime turime kiekvienas.

Suaugę toliau žaidžiame tą patį žaidimą realybėje, bet vietoj žmogaus, žinančio, kur paslėpta tai, ko ieškome, turime save. Tik ar dažnai paklausiame savęs: „Šilta ar šalta?“? Mūsų kompasu yra laimės jausmas. Kartais laimę paverčiame tikslu. Ieškome laimės receptų. Sudarinėjame sąrašus, ko mums trūksta, kad būtume laimingi. Bet pažiūrėkime į viską kiek kitaip. Laimė negali būti tikslu, nes ji yra indikatorius, kuris pasako, ar mūsų pasirinkimai yra teisingi. Žinoma, lipdamas į statų kalną, įveikdamas kliūtis, žmogus gali jaustis pavargęs ir susierzinęs, bet, nepaisant to, jis darys tai su dideliu entuziazmu, nes kalno viršūnėje yra jo svajonė. Kartais nutinka ir taip, kad žmogus pusiaukelėje įtikina save, kad jo planai yra nerealūs, galbūt praranda kantrybę ir dingsta jo interesas. Tokiu būdu jis gali paleisti iš rankų didelį šansą. Tais momentais svarbu yra sugebėti įvertinti tikslus ir veiksmus, išlaikant ryšį su praktine realybe. Juk yra sričių, reikalaujančių labai didelio atsidavimo, laiko, energijos ir savikontrolės. Netampama per vieną dieną pianistais virtuozais nei gimnastais, nei dvasininkais. Kiekvienas kelias turi savo ypatumų.

Laimės kompasas gali padėti atrasti ne tik trokštamus tikslus, bet ir save. Jis gali atkreipti dėmesį į klaidas, kurias žmogus daro. Tačiau nereikėtų pulti į kraštutinumus. Totalus pasinerimas į vidinį pasaulį gali būti toks pat kenksmingas kaip ir priklausomybė nuo materialių dalykų. Visa tai yra priemonės. Labai lengva tikrąjį tikslą pakeisti butaforija, jei ji irgi turi vertę. Panašiai nutinka su pinigais, kurie atveria daug galimybių, arba su dogminiu dvasingumu, kuris leidžia perkelti atsakomybę už svarbius, gyvenimiškus pasirinkimus.

Turime po ranka ne vieną ir ne dvi „magiškas lazdeles“, bet ne visada suvokiame, kokia jų tikroji vertė ir kaip jomis naudotis. Kartais tereikia prisiminti apie savo įgimtus gabumus, įvertinti viską kritiniu mąstymu, išlaikyti prieš akis savo pagrindinį tikslą ir leisti sau pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.